- krutėjimas
- krutė́jimas sm. (1) 1. K → krutėti 1: Visas dvisparnio vabzdžio gyvenimas yra beveik vienas krutėjimas J.Jabl. Nuo niežų krutėjimo niežti kūną J.Jabl. Visoje kaimoje buvo tylu, vos tik pradžia krutėjimo rš. 2. → krutėti 4: Tautiškas krutėjimas čia apsireiškė didele meile lietuviškų giesmių rš. Tasai Prūsų lietuvių krutėjimas literatūros dirvoje … atnešė dar ir kitą gerą pasekmę: jis atkreipė mokslininkų atidžią į lietuvių kalbą VŽ1905,11. Da visai nepasibaigė karštas krutėjimas su ta „Brazalija“ (važiavimu į Braziliją) V.Kudir. Lietuviškas krutėjimas palengva kilti pradėjo rš. Visi parodė simpatiją tam krutėjimui ir pritarė V.Kudir. 3. R309, Sut1 → krutėti 5: Krutėjimas gyslų SD12. Gyslos krutė́jims, gyslos tvinkčiojimas KI41. 4. DŽ → krutėti 6: Kad ir mažas tai darbas, bet vis dėlto judėjimas, krutėjimas rš. Be krutė́jimo i naudos nebus Alk. Maži krutė́jimai, kap sveikatos nėr Ad. Kokis krutė́jimas – seno darbas niekis Ad. 5. gyvis: Degins visą sutvėrimą ir mažiausį krutė́jimą Klt. ║ gyvybė: Tapė langas išmuštas ir B. be krutėjimo atrastas Kel1881,53. 6. judesys: Kuomet daktaras yra žmogui paaiškinęs apie užsilaikymą, apie orą, šviesą, šilumą, vandenį, krutėjimą ir ramybę? Blv. Vyrai giria moteris, moterys gi vyrus iš gražybės veido, dailybės kūno, patogybės krutėjimų, gražybės balso A.Baran. Nuog tavęs turim gyvatą, krutėjimą ir buvimą Mž576. \ krutėjimas; pakrutėjimas; sukrutėjimas; užkrutėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.